Ar kada pagalvojote apie galimybę apsigyventi Marse? O gal norėtume nuvykti į kosmosą atostogų? Nors šiandien tai dar nėra įmanoma, jau netolimoje ateityje tokia svajonė gali tapti realia galimybe.
Prieš šešias dienas Markas Votnis tapo vienu pirmųjų žmonių, vaikščiojusių Marse. Dabar jis neabejoja, kad taps pirmuoju, mirusiu Raudonojoje planetoje. Netikėtai užklupusi smėlio audra priverčia misijos narius skubiai evakuotis iš Marso. Kolegų paliktas kaip žuvęs Markas vis dėlto išgyvena, tačiau lieka visiškai vienas toli nuo Žemės. Jis negali pranešti, kad yra gyvas. Jei ir pavyktų perduoti žinią, maisto atsargos pasibaigs anksčiau, nei atvyktų gelbėjimo komanda. Galimas daiktas, astronautas nemirs iš bado. Labiau tikėtina, kad jį pribaigs sugadinta technika, negailestinga aplinka ar paprasčiausia žmogiška klaida. Pasikliaudamas sumanumu, inžinieriaus įgūdžiais ir nepalenkiamu atkaklumu, niekada nenuleidžiantis rankų astronautas įveikia vis naujas iš pažiūros neįveikiamas kliūtis.
Ši knyga kupina subtilaus anglų humoro ir šmaikščių kalambūrų. Vieną gražią dieną virš Žemės pakimba milžiniškų geltonų erdvėlaivių flotilė ir nieko neįtariantiems žemiečiams praneša, kad nuošali jų planeta bus sunaikinta, nes trukdo tiesti naują hipererdvinį greitkelį. Nuo kosminio ateivių naikinimo spindulių išsigelbsti tik Arturas Dentas, jo draugas Fordas Prefektas, kuris, pasirodo, esąs ateivis, renkantis medžiagą kosminių kelionių gidui, ir Trilijana, Galaktikos prezidento Zafodo Biblbrokso mergina. Šis ketvertas, lydimas maniakinės depresijos apimto roboto Marvino, leidžiasi į filosofiškai paradoksalią ir kosmiškai juokingą kelionę po Galaktiką.
Tai antroji sėkmingos D. Adamso mokslinės fantastikos knygų serijos „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ dalis. Arturas ir Triša – tiek ir liko iš Žemės gyventojų – drauge su autostopininku Fordu Prefektu, buvusiu galaktikos prezidentu Zafodu Biblbroksu ir paranojišku robotu Marvinu skrieja per visatą ieškodami vietos užkąsti. Išskirti laiko ir erdvės toliuose, patyrę stulbinančių nuotykių, herojai susitinka „Militakyje“, restorane visatos pabaigoje, kur maistas – tiesiogine šių žodžių prasme – kalba pats už save, o staliuką reikia rezervuoti prieš milijonus metų. Tik iki visatos pabaigos, kuri jau čia pat, dar būtina išsiaiškinti, kas gi visatą valdo.